3.18. Emma McLaughlin, Nicola Kraus ,,Auklės dienoraštis“


Tai knyga, kurią parašė dvi moterys, dirbusios auklėmis. Istorijos ašis sukasi apie auklę Nanę, kuri ateina dirbti į turingų ponų X namus prižiūrėti jų sūnaus Greverio. Taip moteris susipažįsta su turtuolių gyvenimu, kuriame vaikui vietos mažai…

Gal prieš pusantros savaitės žiūrėjau filmą ,,The Nanny Diaries“, kuris pastatytas pagal šią knygą. Filmas pasirodė labiau liūdnas nei linksmas, tačiau paliko gerą įspūdį. Todėl natūraliai tokio pat (ir netgi geresnio) įspūdžio tikėjausi iš knygos. Ir galbūt taip pat kalbėčiau apie filmą, jei būčiau jį pažiūrėjusi po knygos perskaitymo, tačiau romanas man pasirodė silpnesnis. Ką jau kalbėti apie tai, kad labai daug skirtumų yra tarp ekranizacijos ir knygos. Ir tai šiek tiek erzino. Na, ir viskas perteikta buvo geriau. Galop padariau išvadą, kad filmo man būtų užtektinai pakakę ir kad jis man labiau patiko. Bet čia juk ne apie filmus tema, tad gal jau ir baigsiu.

Daug kas šią knygą lygina su ,,Ir velnias dėvi prada“. Taip, jos tikrai panašios. Juk ir čia Nanė tampa visiškai priklausoma nuo savo darbdavės,  turi vykdyti visus norus ir negali rodyti jokio pasipiktinimo net ir tuo atveju, kai ponia X vėluodavo net ir žinodama, kad Nanei tą dieną paskaita. Tiesa, jei minėtos knygos herojė susižavi turtuoliais, jų gyvenimo būdu ir pan., tai Nanė išlieka tokia pati. Ji nuoširdžiai rūpinasi mažuoju X. Būtent jų išsiskyrimas ir buvo liūdniausia dalis. Man tikriausiai irgi būtų sunku palikti vaiką, žinodama, kokiomis sąlygomis jis auga.

Emma McLaughlin ir Nicola Kraus

X šeimyna greičiau kelia liūdesį nei juoką. Nesibaigiantys grožio salonų apsilankymai, susitikimai, apsipirkimai- toks ponios X darbas. Tuo tarpu ponas X- apskritai retas svečias namuose. Vis tas darbas ir dar kai kas (nutylėsiu, nes ir taip jau nemažai pasakiau) trukdo sūnui matytis su tėčiu,o jį vaikas tikrai myli. Tad telieka prie kelnių turėti prisikabinus turėti tėčio vizitinę kortelę, kad visuomet jį jaustų šalia.. O ir mama- šalta ir prisimenanti sūnų tik tuomet, kai reikia pasigirti, kad jis kažkuo geresnis už kitus, o tuomet palikti jį auklei. Man tai kažkoks siaubas, kai vaikas auga su auklėmis ir tėvų nė trupučio nemato. O juk mama net nedirba niekur! Bet svarbiausia, kad net apsikabinti jos negalima, nes tuoj jį veja šalin.. Ir kas tuomet lieka? Auklė. Ir dar vaikas turi bijoti, kad tuoj mamytei nepasimaišytų galvoj ir ji nenuspręstų išmesti mylimos auklės iš darbo…

Taip, pinigai laimės nenuperka. Visa ta puikybė, po gražia išore slepiamas silpnumas ir nusivylimas- visa tai aprašyta gan įtikinamai. Ir Nanė man patiko. Tačiau trūko kažkokios ugnelės. Siužetas gan įvairus: yra liūdnų, linksmų, romantiškų vietų. Bet svarbiausia tai, kad daug kas pasirodė neišbaigta ir visiškai neišvystyta. O ypač pabaiga nepatiko. Šiuo atveju filme pabaiga labai gerai sudėliota (aišku, daug kas pasakytų- banaliai), o knygoje apie Nanės ir X šeimos ateitį sprendžia pats skaitytojas.

Rekomenduoju, kai norėsis lengvo skaitalo. Ir kad sužinotumėte, kad auklės darbas nėra  lengvas.

Knygų serija

Auklės dienoraštis

Nanny Returns

Ekranizacija

Shari Springer Berman ir Robert Pulcini režisuotas filmas ,,The Nanny Diaries“ pasirodė 2007 m.  Pagrindinį vaidmenį jame atlieka Scarlett Johansson.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s