3.7. Xavier Herbert ,,Kaprikornija”


Šią knygą perskaityti norėjau jau senokai, ypač, kai išgirdau, kad pagal ją yra pastatytas filmas ,,Australia”. Tačiau prieš kiek laiko sužinojau, kad režisierius viso labo tebuvo įkvėptas šios knygos, o turiniai beveik niekuo nesutampa. Bet tai nenumaldė noro perskaityti knygą, taip ji pateko į 2012-ųjų metų knyginį iššūkį ir tapo būtent pirmoji to sąrašo knyga, kurią perskaičiau.

Aprėpdamas visą XX a. pradžią, šis klasikinis Australijos romanas pasakoja kvapą gniaužiančią australiečių – baltųjų, aborigenų ir azijiečių – istoriją, kuri kupina išdavysčių, žmogžudysčių ir kraują kaitinančios aistros niekinamoms, bet taip geidžiamoms aborigenėms moterims – Juodajam Aksomui. 1904 m. broliai Oskaras ir Markas Šilingsvortai atplaukia į Port Zodiaką Kaprikornijos pakrantėje dirbti eiliniais klerkais valdžios tarnyboje. Oskaras greitai pritampa, suklesti, pradeda naują gyvenimą kaip džentelmenas. O nutrūktgalvis Markas susideda su senuoju Nedu Kreiteriu, supažindinusiu jį su alkoholiu ir apsukusiu galvą pasakojimais apie jūrą, salas ir nuotykius su Juoduoju Aksomu. Negailestingą, sudėtingą ir atšiaurų Kaprikornijos pasaulį atskleis Marko sūnaus metiso Normano gyvenimas. Užaugęs su pramanyta kilmės istorija Normanas sužinos žiaurią tiesą ir bandys rasti sau vietą susiskaldžiusiame pasaulyje.

Knyga skaitėsi nevienodai. Ir įtraukė ji mane tik perkopus antrąjį šimtą (iš viso yra 576 psl), tad tikriausiai numanote, kad buvo noras ją dėti į šalį. Bet visgi viltis, kad ji taps įdomesnė (juk tiek gerų komentarų apie ją skaičiau!) paskatino skaityti toliau. Ir tikrai, kuo labiau į pabaigą, tuo viskas darėsi įdomiau, nors buvo puslapių, kuriuos skaičiau be didelio susidomėjimo.. Pati istorija tikrai įdomi, ypač sukelianti nemažai minčių. Neseniai mačiau filmą ,,The Help”, kuriame baltieji visaip engia juodaodžius, o šioje knygoje rašoma apie tai, kaip baltieji menkina aborigenus. O juk visi gyvena tame pačiame pasaulyje, kodėl žmonės turi kentėti vien dėl to, kad jų odos spalva kitokia?.. Labai gerai šia tema kalbės vienas veikėjas (vardų romane tikrai daugokai, o aš dar dažniausiai sunkiai juos įsimenu, tai šio tiksliai irgi nepasakysiu): ne visi baltieji protingi, ne visi aborigenai kvaili. Jeigu būtų suteiktos tam tikros sąlygos, aborigenai galėtų pasiekti daugiau nei daugelis baltųjų, gal net tapti išradėju… Ir tai, mano nuomone, yra absoliuti tiesa.

Xavier Herbert

Romano ašis sukasi apie Normaną: pasakojama nuo pat jo gimimo iki tapimo vyru, perimančiu savo dėdės žemes. Aprašomi jo santykiai su dėde, pussesere, aplinkiniais, jo gimimo istorija. Jis pats- geltonskūris, kaip vadino daugelis, nevertas baltojo vardo. Knygoje aprašomi jo pakilimai ir nuopuoliai, jo jausmai ir bandymas kovoti dėl vietos po saule. Dėl vietos, kurioje jam nereiktų kentėti dėl netolerancijos. Apskritai, kai net patys artimiausi žmonės atsuka nugarą vien dėl to, kad bijo, kaip kiti reaguos į bendravimą su nebaltuoju, situacija tampa tikrai liūdna…

Taigi, kad ir kaip pradžioje kankinausi su šia knyga, bet galutinai perskaičiusi galiu pasakyti, kad patiko. Tiesa, jei kas tikisi meilės istorijos, tikrai turėtų nusivilti, nes knygoje jos nėra.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s