2.52. Isabel Abedi ,,Lučianas“


Isabel Abedi Lietuvoje yra gerai žinoma kaip knygų ,,Kuždesys“ ir ,,Izola“ autorė. Kadangi šių romanų neskaičiau, Isabel Abedi yra ir bus man toji, kuri parašė ,,Lučianą“- įtraukiančią ir sužavėjusią istoriją apie du žmones, kurie yra susieti labai stipriais saitais.

Rebeka- šešiolikmetė mergina, gyvenusi paprastą gyvenimą kartu su mama bei jos gyvenimo drauge, vieną vakarą pajunta keistą skausmą, o netrukus jos kelyje vis pasimaišo paslaptingas vaikinas. Jis vis atsiduria ten, kur ir ji. Greitai išaiškėja, kad jis- Lučianas- nieko neprisimena iš praeities, viskas, ką turi- tik sapnai, kuriuose jis mato Rebeką įvairiais jos gyvenimo periodais. Jie abu nori sužinoti, kas jis ir kodėl ją sapnuoja.

Isabel Abedi

Labiausiai man ir patiko tai, kad jo tapatybė išaiškėjo einant romanui į pabaigą. Toji nežinia verčia skaityti toliau, ir taip nepastebimai prieinama kulminacija. Tai visai nepanašu į jau pabodusį siužetą, kai išsiaiškinama, kas tas paslaptingasis yra iš tikrųjų, vos po keliasdešimties lapų. Pati kulminacija gal ir nebuvo labai stulbinanti (nors konkrečiai ir nenuspėjau, kas jis toks), tačiau vis tiek buvo įdomu, nes apie šias būtybes nieko iki šiol neteko skaityti. Ir pabaiga man patiko-  truputį kitoks variantas nei įprasta.

Daug dėmesio skiriama ir Rebekos šeimai bei mokyklai, santykiams su draugais-  o tai reiškia, kad viskas sukasi ne tik apie Lučianą, kas man irgi patiko. Be to, knygoje pilna sutapimų, tačiau, pamažu aiškėjant paslapčiai, viskas susideda į savo vietas, dėl to viskas atrodo ne taip nerealu ir neįtikima.

Viską pasakoja Rebeka pirmuoju asmeniu- tokiu būdu labiau atskleidžiami merginos jausmai. Ypač keista buvo, kad ji savo mamą vadina vardu- gal Vokietijoje taip priimta? Nes bent man, tai tikrai neįprasta. Neliko nepastebėti ir skyriai, kai Rebeka buvo prievarta atskirta nuo Lučiano, kuriuose sudėti jos draugų, šeimos narių (netgi tėčio, kuris sėdėjo kitame kambaryje) rašyti el. laiškai, nesulaukę atsako- mane jie paveikė, tiesiog jaučiau mylinčių merginą žmonių atkaklumą, užsispyrimą, tikėjimą, kad Rebeka pabus iš tos būsenos, kad ji vėl bus tokia, kokia buvo. Nors, vos pasirodžius tiems skyriams, pagalvojau, kad visa tai panašu į ,,Jaunatį“, na, bet, kita vertus, surasti knygą, kurioje viskas būtų dar negirdėta, ganėtinai sunku, ypač, kalbant apie tokios tematikos knygas kaip ,,Lučianas“.

Trumpai apibendrindama galiu pasakyti, kad patiko ir, mano nuomone, ,,Lučianas“ yra viena geresnių ir įdomesnių tokio žanro knygų.

Reklama

1 mintis apie “2.52. Isabel Abedi ,,Lučianas“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s