2.50. Stephen King ,,Purpurinė Roza“


Savaitgalį šią knygą buvau atidėjusi į šalį, bet šiandien vėl prie jos prisėdau ir pabaigiau skaityti. Esu lyg šiol skaičiusi keletą šio rašytojo knygų (,,Kerė“, ,,Šimtmečio audra“, ,,Švytėjimas“, ,,Žalioji mylia“, ,,Mizerė“) ir, kadangi paskutiniu metu pajusdavau norą paskaityti kokį nors S. King’o romaną, pasiėmiau šį- ,,Purpurinę Rozą“ (pažymėta 22 skaičiuku).

Romano centre- moteris, Roza, keturiolika metų kentėjusi vyro smurtą, galiausiai kone spontaniškai sumaniusi pabėgti iš namų. O netrukus, kaip ji iš karto ir numanė, jos vyras pasiryžta ją surasti…

Stephen King

Man vyras, mušantis moterį,yra ne vyras, apskritai, smurtaujantys žmonės man nesukelia jokių teigiamų jausmų, tad nuo pat pradžių Rozos vyrui pajutau antipatiją. Greitai išaiškėja įvairios praeities detalės, kurios padeda suvokti, kad jis- ne itin sveiko proto, greitai susierzinantis ir jo mėgstama smurto rūšis- kandžiojimas. Tarsi koks vampyras. Be abejo, paaiškėja ir tokio elgesio priežastis (tik ar ji pateisina visus jo veiksmus?).  Tuo tarpu Roza- visiška priešingybė, užguita vyro, dienų dienas tūnanti namuose ir kasdien kenčianti inkstus apėmusius skausmus- jos vyras mėgdavo trankyti juos, nes aplinkiniai nematys to pasėkmių, kaip pvz. : mėlynės po akimi. Nesuprantu, kodėl ji nepagalvojo jo palikti žymiai anksčiau- dar prieš vestuves.

Tai štai, ji pabėga, o jis pradeda vytis. Nuo pat pradžių troškau, kad būtų gera pabaiga, nesvarbu, kokia nusaldinta ji bebūtų- ko jau dažniausiai nelabai mėgstu. Ar sulaukiau, nesakysiu.

O pati knyga- pilna įtampos, įtraukianti. Nebuvo sunku susitapatinti su pagr. heroje, pajausti kylančią paniką ar grėsmę- ką jau ką, bet S. King sugeba įtikinamai parašyti. Pradžioje maniau, kad rašytojas mėgins šiurpulius sukelti būtent psichologiškai, bet, atsiradus Purpurinei Rozai (jei skaitysit knygą, suprasit apie ką aš), fantastikos pamažu ėmė daugėti. Šiaip jau nesikratau fantastinių dalykų, bet bent jau man visai jų nereikėjo šioje knygoje. Jie tiesiog netiko. Manau, įtampai sukelti visiškai pakako to nuolatinio ,,jis tuoj pasirodys“ jausmo. Pliusą dedu už tai, kad aprašomi ne tik Rozos, bet ir jos vyro jausmai bei veiksmai. Įdomu, ką tuo pačiu metu mąsto, ką galvoja ir kaip vertina situaciją tiek vienas, tiek kitas. Pabaiga, kad ir ne itin įspūdinga, bet man patiko.

Rekomenduoju S. Kingo, fantastikos mėgėjams.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s