2.32. Jodi Picoult ,,Kita širdis”


Po netrumpos pertraukos į rankas vėl pasiėmiau Jodi Picoult knygą. Lyg šiol buvau skaičiusi keturis jos romanus, kurie daugiau ar mažiau, bet patiko. Deja, bet šį sykį autorė mane nuvylė- ,,Kita širdis” manęs nė kiek nesužavėjo ir neįtraukė.

Tiesa, prieš paimdama knygą, buvau prisiskaičiusi įvairių komentarų, juose radau ir  pastebėjimų, kad ši knyga panaši į visai kitokias knygas rašančio Stephen King romaną ,,Žalioji mylia”. Bet visai aš apie tai buvau užmiršusi, kol pati nepradėjau skaityti ir atrasti panašumų. O jie akivaizdūs: kalinys, pasmerktas mirties bausmei, nužudė mergaitę (o ,,Žaliojoj mylioj” ar tik ne dvi mergaites?), darantis stebuklus (net ir tie panašūs)… Galbūt yra ir daugiau panašumų, tik tiek, kad jų neprisimenu. O vieno nenoriu atskleisti, nes tas faktas atskleidžiamas einant istorijai į pabaigą (nors nuspėti galima labai greitai). Negana to, kad yra panašumų, tai autorė knygoje ne kartą pamini ir patį rašytoją… Jei nesate susidūrę su ,,Žaliąja mylia”, jums šis panašumas nieko nereikš. Bet kuriuo atveju tie stebuklai visai netinka šiai knygai, netgi šiai autorei. Galbūt šiais laikais ir populiarios fantastinės knygos, bet tie, kurie skaito J. Picoult, iš jos tikisi tikroviškų istorijų. Tiesa, net ir vienas iš pagrindinių veikėjų kunigas šią istoriją pavadino prastu fantastiniu filmu. Tik kad pastebėjo per vėlai- tik peržengus 300-ąjį puslapį. Kas dar? Pabaiga aiški, kad ir kaip stengiamasi viską supainioti, be abejo, šiek tiek įpinama meilės, netgi humoro. Bet viskas man per daug dirbtina ir neįtikima, o dar tai, kad kunigas, advokatė, dar kažkas įsivėlė į visą šią bylą dėl, sakyčiau, netgi savanaudiškų paskatų… Pabaiga apskritai netgi absurdiška.

Gerai, kad neatrodytų taip jau blogai, pasakysiu, kad ši knyga ne tokia ir beviltiška (mano nuomone). Įdomūs dialogai ir pasamprotavimai apie religijas (neskaitant ,,spangimo” apie atėjusį Mesiją), mirties bausmę, jos (ne-)reikalingumą ir t.t. Na, ir aišku, klausimai: ar leistum, kad vaikui būtų implantuota žudiko širdis? o gal leistum vaikui mirti? ar gali atleisti žmogui, nužudžiusiam tavo artimuosius? ir t.t.

Nerekomenduoju, nebent labai patiko visos J. Picoult knygos.. Gal tada ir ši patiks.

Citata:

,,Kai esi kitoks, kartais nematai milijonų žmonių, kuriems tu priimtinas toks, koks esi. Tepastebi tą vienintelį, kuriam esi nepriimtinas.” (48 psl.)

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s