2.23. Sofi Oksanen ,,Valymas“


Tiek daug atsiliepimų skaičiau apie šią knygą ir visi tokie geri, tad nusprendžiau ir aš perskaityti šią knygą ir sužinoti, kuo ji tokia ypatinga.

Sovietinės okupacijos paveikta Estija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Istorijos centre- seserys Alydė ir Ingelė. Pastarajai auksu virsdavo viskas, prie ko tik prisiliesdavo (aišku, perkeltine prasme), tad nejučia Alydė ėmė pavydėti seseriai, o dar prisidėjo meilė Ingelės vyrui Hansui, kurios niekas, net bėgantys metai ir suvokimas, kad jis niekada jos nemylės, nesugebėjo ištrinti. Tuo tarpu 1992 m. , Estijai ne per seniausiai paskelbus nepriklausomybę, Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara- prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Pamažu yra atskleidžiama istorija ir didžiulė klaida, kuri nulėmė ne tik Alydės šeimos, bet ir tolimesnių kartų gyvenimą… Galiausiai ima aiškėti, kad Zara- dar ir kaip susijusi su moteriške, apie kurią ir sukasi visa ši istorija.

Klaida. Neseniai skaitytame Ian McEwan ,,Atpirkime“ taip pat buvo klaida, tad nejučia imu svarstyti: kuri baisesnė?.. Bet priėjau prie išvados, kad jos pernelyg panašios. Ir čia, ir ten sesuo seseriai sugadina gyvenimą, ir čia, ir ten viskas buvo daroma dėl meilės, tik jos stiprumas skirtingas. Tiek Brioni ,,Atpirkime“, tiek Alydė ,,Valyme“ visą gyvenimą jautė padariusios klaidą, kone nusikaltimą.

„Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti“, – šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos „Valymas“ autorė. Valymas – Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys. To laikmečio gyvenimas- žiaurus, pažįstamas ir lietuviams. Be abejo, pati to nepatyriau- gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje, tad viso to baisumo negaliu suvokti, nes niekas to negali suprasti, kol pats nepagyvena tokiomis sąlygomis. Sofi Oksanen aprašė drebančius gyventojus, kurie nežino, kada bus išvežti, nenumano, ar kitą rytą dar bus savo namuose, nežino, kiek tuo metu, kai pvz.: valgo, yra prievartaujama vaikų ir moterų, kiek vyrų, besislapstančių miškuose miršta nuo kulkos ar bado. Alydė bandė išgyventi, ji pasirinko tinkamą vyrą, tinkamą sprendimą. Ji privalo gyventi, nerodydama savo nuomonės- juk gali būti, kad taip galvoti jai nepritinka-, nerodydama savo jausmų.

Ir Hansas. Skaičiau ir niekaip negalėjau suvokti, kaip galima šitaip gyventi. Iš viso, ar tai gyvenimas?.. Per dienų dienas sėdėti pasislėpus, būti tik su savo mintimis- kiek laiko prireikia, kad išprotėtum, kad pradėtum tikėti tuo, kuo nori tikėti? Ar toks gyvenimas, net ne gyvenimas, o paprasčiausias egzistavimas, yra ko nors vertas?

Dabar matau, kad knyga visgi palietė labiau nei man iš pradžių pasirodė. Nors 5/5 neduodu, nes pritrūko man kažko.. Gal labiau išplėtoto Zaros paveikslo, Ingelės gyvenimo toli nuo Alydės.

Na, ir nuomonė apie viršelį. Man jis nelabai gražus. Čia galima pamatyti kitų šalių leidimų viršelius. Yra tikrai gražesnių. Ypač patiko Vokietijos- viršelyje musė, kuri pasakojime pasirodo ne vieną, ir ne du kartus.

Ekranizacija:

 2012 m. turėtų pasirodyti suomių režisieriaus kurtas filmas pagal šį romaną.

Reklama

2 mintys apie “2.23. Sofi Oksanen ,,Valymas“

  1. Pagaliau pasakyta tiesa apie viršelį – ji netk, kad nelabai gražus, jis visiškai netikęs. Pažįstami suomiai sako, kad tai klaiki idėjos vagystė (nuo suomiško originalo). Leidyklai turėtų būti gėda.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s