2.18. Chuck Palahniuk ,,Kovos klubas”


Niekada nebūčiau susidomėjusi šia knyga, jei nebūčiau mačiusi pagal ją sukurto filmo, kuris man labai patiko. Būtent tai, kad mačiau ekranizaciją, šį kartą gan stipriai pakišo koją. Tuo labiau, kad skaitant dar labiau įsitikinau, kad filmas tikrai gerai sukurtas- jei ne visos, tai beveik visos scenos, aprašytos knygoje, buvo ir filme. O juk dažniausiai į juos sudeda tik mažą dalį knygos turinio..

Apie siužetą: Pasakojama apie vyriškį (tiesą sakant, net neatkreipiau dėmesio, ar buvo minėtas jo vardas..), kuris dėl nuolatinės nemigos pradeda lankytis įvairiuose ligų pakirstų žmonių susitikimuose. Būtent šiuose susitikimuose jis išvysta, kad jo problemos lyginant su kitų, yra visiškai nereikšmingos. Čia jis pastebi Marlą- paslaptingą moterį, kuri, kaip ir jis, šiuose susitikimuose lankosi ne dėl to, kad sirgtų (tai tampa aišku, vos išvydus ją sėklidžių vėžiu sergančių vyrų susirinkime). Ją, kaip ir pagrindinį veikėją, čia traukia galimybė, būnant tarp visų žliumbiančių ir vilties nebeturinčių žmonių rasti gyvenimo prasmę, nusiraminti ir gyventi toliau savo vargingą, nieko nevertą gyvenimą. Netrukus vyras susipažįsta su Taileriu- visiška savo priešingybe. Jis- standartų laužytojas, atskleidžiantis tikrąją bedugnę, kurią yra pasiekę po puošniais drabužiais pasislėpę, nuo savo tūkstančio kvepalų buteliukų ir brangių automobilių, madingų baldų priklausantys žmonės. Taileris įrengia kovos klubą, kuriame susirenka visi vyriškosios lyties atstovai, norintys išsivaduoti ir nors vakarais pabūti kitu žmogumi. Taisyklės paprastos: niekam negali pasakoti apie kovos klubą, vienu metu kovoja tik du žmonės… Pagrindinis veikėjas nė neįsivaizduoja, kaip viskas baigsis..

Taigi, knyga įdomi. Iki ,, labai įdomi” pritrūko šiek tiek. Galbūt sausokas rašymo stilius neįtraukė taip stipriai. Be to, kaip minėjau, tai, kad viską jau žinojau, tokį kaip ir minusiuką uždėjo šiai knygai. Bet visgi ši knyga negali palikti abejingų ir priverčia susimąstyti apie tai, kaip iš tikrųjų turime gyventi ir kokiais esame virtę..

Yra stiprių jaunų vyrų ir moterų klasė, ir jie nori paaukoti kam nors savo gyvenimą. Reklama verčia šiuos žmones vaikytis mašinų ir drabužių, kurių jiems nereikia. Ištisos kartos užsiims darbais, kurių nekenčia, tik todėl, kad galėtų nusipirkti tai, ko jiems iš tikrųjų nereikia. (168-169psl)

O ar tai nėra tiesa? Juk žmonės lekia kaip išbadėję, vos išgirdę apie mažiausią nuolaidą, kad įsigytų daiktą, kurio jiems ,,prireiks ateity”. Bet ar prireikia? Kelerius metus jis stovi užkištas tolimiausiame kampe kol galiausiai būna išmetamas. O kiek išmetame daiktų, drabužių, kuriuos naudojom/vilkomės tik kokį kartą?.. Chuck Palahniuk rodo žmonių visišką sumaterialėjimą, savanaudiškumą.

Susimąstyk apie gyvūnus, su kuriais bandomi produktai.
Susimąstyk apie beždžiones, paleidžiamas į kosmosą.
–  Be jų mirties, jų skausmo, be jų aukos (…) mes nieko neturėtumėm. (85psl)

Knyga nepaliks abejingų, jei nežvelgsite į ją paviršutiniškai ir matysite tik smurto scenas. Tai knyga, kurią ateity skaitysiu dar kartą. Ji atveria skaitojui akis ir priverčia pagalvoti apie tai, kaip jis galėtų pakeisti save, savo gyvenimą, kad galiausiai netaptų tuščias ir materialiais daiktais apsikrovęs bei jais besigiriantis žmogelis…

Na, ir galiausiai dar viena citata: Vienos minutės visiškai pakanka, (…) dėl jos reikia sunkiai dirbti, vis dėlto viena minutė tobulybės verta tavo pastangų. Akimirka- tai daugiausia, ko galima tikėtis iš tobulybės. (34psl)

Ekranizacija:

1999 m. pasirodė David Fincher režisuota drama ,,Fight club” , kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka  Brad Pitt, Edward Norton ir Helena Bonham Carter. Šis filmas užima 14 vietą imdb top 250

Advertisements

7 thoughts on “2.18. Chuck Palahniuk ,,Kovos klubas”

    • O ko, tavo nuomone, aš nesupratau šiame kūrinyje? Nes dabar galvoju apie tavo pacituotą vietą ir nesuprantu. Juk pagrindinis veikėjas- žmogus? Tad jis turi turėti vardą.. O aš dažnai neįsimenu vardų, tad taip ir nutinka kartais..
      Paaiškink plačiau, man net įdomu pasidarė, nes galvoju, kad supratau lyg ir viską (ar beveik viską), ką norėta šia knyga pasakyti ir parodyti.

  1. Skaičiau su gerklėj plakančia širdimi ir laukiau “supeiks? pagirs??”. Ši knyga mane tiesiog išvedė iš proto ir sakyčiau atvėrė akis. Tiksliau, leido suprasti, kad ne viskas yra taip blogai kaip atrodo, kad net dugną pasiekus – nuo jo bus galima atsispirti ir vėl kilt viršun.
    O jo vardas buvo Džekas.
    “Aš Džeko skaudanti širdis” (ar kaip ten) – savo vardą jis minėjo tik šio tipo sakiniuose ir tik po to, kai perskaitė tuos senus žurnalus Popieriaus gatvės name…

  2. Žiūrėjau filmą kelis kartus, tačiau dabar užsimaniau perskaityt knygą, tai gal žinote iš kur ją gaut lietuvių kalba?

    • Pats paprasčiausias būdas nueiti į biblioteką ir ten ją susirasti. Yra net keli knygos leidimai, taigi, laisvą egzempliorių, manau, tikrai nebūtų sunku rasti. O jei į šią įstaigą kojos nekeliate, tai paieškokite knygynuose (ilgą laiką ,,vagoje” ją mačiau parduodamą prie pigesnių knygų) ar, jei tik ir padėvėta, užsukite į pvz. sena.lt.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s