2.2. Andrius Užkalnis ,,Kelionių istorijos''


Apie A. Užkalnį girdėti teko ne itin maloniausių epitetų, o kai kurie jo pasisakymai jo tinklaraštyje stebina daugelį. Bet, pamačiusi bibliotekoje vieną iš jo knygų apie keliones, negalėjau neimti- skaityti apie keliones man patinka, o čia dar viena iš išgirtųjų A. Užkalnio knygų.

,,Kelionių istorijos” – vertinga jau vien dėl to, kad joje rasite straipsnių apie daugelį šalių. A. Užkalnis rašo nenuobodžiai, dažnai ironizuoja, bet pastarasis dalykas man bent jau netrukdė, na, tik keliose vietoje buvo kiek per aštriai komentuota. Patiko, kad jis neigė stereotipus ir etiketes, uždėtas valstybėms. Jis ironizavo ne tik kitus keliautojus ir nusistovėjusią nuomonę apie tam tikrą šalį, bet nevengė pasišaipyti ir iš savęs. Patiko tai, kad net ir labiausiai jam patinkančiose šalyse ( JAV, Šveicarija, Japonija, Italija) surasdavo nemažai minusų ir nevengė jų minėti. Daugumą straipsnių būtent ir pradedami nuo minusų. Juk, jei viskas būtų išgirta, tikrai pagalvotume, kad kažkas ne taip. A. Užkalnio dėka susidomėjau Šveicarija- kažkaip lyg šiol ši šalis apskritai praslysdavo pro mano akis. Žinojau, kad tokia yra, bet ji visai nedomino. Nemažai aptariamas maistas, šalių virtuvės… Na, paminėtas valgis su džiovintos žuvies gabaliukais, kurie, judėdami suteikia kirmėlių įspūdį, mane paveikė labiau nei pradžioje aprašytas nutikimas, kai, pats to nežinodamas, suvalgė žiurkę ir JAV greitojo maisto įstaigose tiekiamos įspūdingo dydžio porcijos ne pačio (man) skaniausio maisto. 

A. Užkalnis paminėjo ir Lietuvą- Nidą ir Vilnių. Nidoje jį sutikti galite kasmet. Gan pabrėžiamos didžiulės kainos, bet jis tą pabrėžia kalbėdamas ir apie daugelį šalių ar konkrečių miestų, kaip pvz. Veneciją, ir nevengia sakyti, kad, jei jau nusprendei keliauti, tai nepagailėk kelių šimtų ar tūkstantėlių geresniam viežbučiui ar kuriam kitam, iš pažiūros nelabai svarbiam dalykui. Kalbėdamas apie Vilnių jis nerodo liūdesio dėl, nuo jo išvykimo (1995 m)  įvykusių pasikeitimų : dangoraižių, kitų modernių pastatų atsiradimo, nors, kalbant apie lietuvius, jis nešykšti ir karčių žodžių. Bet čia gal jau jo įprotis- viską pateikti kuo margiau? Ne, aš nesipiktinu, nes su nemažai teiginių sutikčiau ir pati.

Manau, šią knygą verta turėti namuose ir skaityti po truputį, tarsi kokį desertą- po vieną ar du straipsnius per dieną.

Advertisements

One thought on “2.2. Andrius Užkalnis ,,Kelionių istorijos''

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s