1.46. Torey L. Hayden ,,Mergaitė”


 Šįryt pabaigiau Torey L. Hayden ,,Mergaitę”. Tai knyga apie nuostabią mokytoją Tori, kuri savo kantrybe, meile ir rūpestingumu sugebėjo parodyti likimo nuskriaustai mergaitei, kad yra kitoks pasaulis : toks, kuriame išgyvena ne tik stipriausieji. Bet juk šioje knygoje kalbama ne tik apie šią megaitę- Šeilą- bet ir apie kitus vaikus, kurie turi sveikatos problemų, dauguma iš jų- protiškai atsilikę. Kiekvieną Tori myli vienodai, visi jai svarbūs, nepaisant to, kad, pasirodžius Šeilai, moteris daugiausiai laiko ir skirdavo būtent jai.

Gal tris kartus esu buvusi mokykloje, kurioje mokosi tokie vaikai. Pamenu, pirmąsyk labai bijojau : nežinojau, ką ten pamatysiu, kokie bus vaikai. Bet ta baimė buvo visai nepagrįsta. Vaikai buvo labai atviri, nuoširdūs. Pastebėjau, kad jie mėgo liesti mus (ėjau ne viena). Buvo tokių, kurie nebijojo rėžti to, ką galvoja, nors tai galėjo įskaudinti kitą. Bet svarbiausia buvo tai, kad jie visi troško dėmesio. O kas jų laukia už mokyklos durų? Kokiose šeimose jie gyvena? Kiek patyčių jie sulaukia? Šioje knygoje vaizduojami lygiai tokie patys vaikai, kokius mačiau ten. Tik neaišku, kiek yra tokių mokytojų kaip Tori. Kai kurios aprašomos situacijos yra tokios beviltiškos, kad net pati nežinočiau, ką daryti, kaip nutraukti įsivyraujantį chaosą, kaip apkabinti ir nuraminti dvylika vaikų, kurie išsigandę daro pačius įvairiausius dalykus: vieni bėgioja į šonus judindami rankas, kiti rėkia, kažkas lenda po stalu… O kaip padėti tam, kuris yra viso to kaltininkas?

Žmogus, negyvenęs asocialioje aplinkoje, nežino, kaip jaučiasi girtuoklio tėvo prižiūrima dukra, kuri kasdien girdi tik ją menkinančius ir kaltinančius žodžius. Tori irgi to nežinojo, bet ji stengėsi ir žingsnis po žingsnio ,,prisijaukino” Šeilą, taip kaip Mažasis princas prisijaukino lapę.

Tikėjausi truputį kitokios knygos, bet tai nereiškia, kad man nepatiko. Knyga greitai skaitosi, visai nesinorėjo jos paleisti iš rankų,kol nepabaigiau. Siužetas paprastas, nesudėtingas rašymo stilius, bet situacijos priverčia susimąstyti. Ir toji mergaitė- nenuspėjama, bet žavinti savo sugebėjimais…

Patikusi citata: ,, Niekas iš tiesų nėra beprotis. Tai tik toks žodis.(…) Tik žodis. O mes ne žodžiai.”   ( 259 psl.)

Rekomenduoju.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s