1.38. Jose Saramago ,,Aklumas“


Tai pirmoji pažintis su įžymiuoju portugalų rašytoju Jose Saramago. ,,Aklumą“ giria daugelis, vadina ją žiauria- tad iš karto panorau ją perskaityti. Iš pradžių, jau skaitydama, maniau, kad būsiu per daug pagyrų jai prisiklausiusi. Atrodė vidutinė knyga, bet… Vėliau negalėjau nuo jos net atsiplėšti.

Romano veiksmas plėtojamas neįvardytoje vietovėje, mieste, tikriausiai Lisabonoje. Miestą apninka aklumo epidemija – žmonės apanka staiga, liga plinta žaibiškai, neaplenkdama nė vieno, sukeldama šoką bei visuotinę paniką.
Visoje šalyje steigiamos prieglaudos tokiems nelaimėliams, bet skaitytojai stebi vieną apytuštę ligoninę, kuri per keletą dienų pripildoma aklųjų.
Tarp visų tų aklųjų yra vienintelė moteris, gydytojo žmona, kuri stebuklingu būdu išvengė šitos epidemijos. Ji vis dar mato. Tačiau apie tai žino tik jos vyras. Prisipažinti apie savo išskirtinumą ji bijo- aklieji lengvai galėtų tuo pasinaudoti… Ji stebi visų aklųjų gyvenimą ir kuo gali, tuo gelbsti, nors po kiek laiko ji vis dažniau susimąsto, kad daug lengviau visą tai ištverti būtų tuomet, jei ir ji nieko nematytų.
Ką darytumėt jūs, jei patektumėte į uždarą patalpą su daugiau nei dviem šimtais likimo valioje paliktais aklaisiais? Ką darytumėt, jei ir jūs būtumėte apakęs? Ar sugebėtumėte likti toks pat civilizuotas žmogus? O gal pamažu virstumėte gyvuliu, kuriam svarbu bet kokiu atveju pavalgyti ir kur nors už kampo išsituštinti, negalvojant, kad po to eis toks pat kaip jūs-neregys- ir įlips į jūsų š.. ? Ką darytumėte, ar priimtumėte brolį, seserį, vyrą, žmoną, galų gale savo paties vaiką, apsikrėtusį (jei taip galima pavadinti) aklumu? Juk ir patys galite tuo apsikrėsti.
Net jeigu dabar atsakote: taip, priimčiau jį, taip, visuomet laikyčiausi švaros, taip, pasidalinčiau paskutiniu kąsniu su visai nepažįstamu, taip, neišprotėčiau likusi baltoje migloje, tai nereiškia, kad būtent taip pasielgtumėte. Gal pirmą, antrą dieną, gal vieną dvi savaites, bet galų gale… Kas įvyktų tada? Ar sugebėtumėte nužudyti žmogų tam, kad gautumėte sudžiūvusios duonos ir parūgusio pieno? Klausimų,skaitant knygą, kyla nemažai. Dar daugiau kyla jų dabar, kai esu perskaičiusi. Ir tikrai, aš vis dar negaliu tiksliai atsakyti, kaip elgčiausi aš. Galiu tik ištarti tik tiek : aš pabandyčiau. Pabandyčiau išsaugoti blaivų protą ir žmogiškumą.
Visgi pats įdomumas man prasidėjo tada, kai kai kurie aklieji, pasisavinę visą maistą, iškėlė tam tikrą ultimatumą (apie kurį nepasakosiu). Neįsivaizduoju, kaip gydytojo žmona, vienintelė matančioji, galėjo ištverti Tai. Ne, net ne apie tą pažeminimą kalbu. O apie tą prarastą humaniškumą, paprastų vertybių netekimą. Apie tai, kaip ji turėjo ištverti visą tą vaizdą… Buvo šlykštu skaityti, bet tiesiog negalėjau atsitraukti. Ir skaičiau toliau ir toliau…
Nuo pat pirmų puslapių laukiau žudynių, na, tikriausiai kažko panašaus, kas vyko Goldingo ,,Musių valdovas“ knygoje, kai į negyvenamą salą pateko būrys berniukų. Būtent su šia knyga norėčiau lyginti tai, kas įvyko šioje ligoninėje.. Skaitydama apie aklųjų klejones būriais iš karto prisiminiau C. McCarthy knygą ,,Kelias“. Joje išlikę gyvieji irgi keliavo būreliais, tik vienas kitas po vieną.
Labai mane sukrėtė scenos bažnyčioje. Jos dar labiau šį puikų romaną padarė mistišku. Ta visa keista aura, kuri ir taip jaučiama bažnyčiose, padidėjo. Klausimas kodėl paaštrėjo, bet į jį taip ir nebuvo atsakyta. Tos visos skulptūros, paveikslai… Negaliu paaiškinti jausmo, kurį jaučiau, skaitydama šią vietą…
Prie neįprasto J. Saramago rašymo stiliaus (išskyrus kablelius ir taškų nėra jokių skyrybos ženklų) pripratau greitai. Beje, pastebėjimas- J. Saramago knyga lietuviškai versta iš anglų kalbos. Taigi, ne iš originalo. Kiek nuo to nukentėjo istorija, nežinau… Pabaiga nebuvo tokia, kokios laukiau. Na, aš visada noriu, kad gale įvyktų bum. Bet to nebuvo. O juk galėjo…
Taigi, knygą siūlau visiems visiems.
Ai, kažkas maniškėje, iš bibliotekos parsineštoje knygoje, taisė pieštuku klaidas : tai dalelytę, tai žodžio vietą sakinyje keitė, tai išbraukinėjo nesusijusius žodžius… 😀
Ekranizacija:
 
Filmo pavadinimas: ,,Blindness“ (,,Aklumas“)
Režisierius Fernando Meirelles
Premjera: 2008 m.
ŽanrasDrama, Trileris, Mistinis, Romantinis
Vaidina:  Julianne Moore, Mark Ruffalo, Alice Braga, Yusuke Iseya, Yoshino Kimura, Danny Glover, Gael Garcia Bernal…
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s