1.30. Mark T. Sullivan ,,Apsivalymo ritualas“


Ji buvo mano norimų perskaityti knygų sąraše. Dėl to, netikėtai ją pamačiusi, apsidžiaugiau ir pasiėmiau iš bibliotekos. Bet ne visada geri atsiliepimai reiškia, kad knyga patiks ir man. Šitaip man ir atsitiko su šia knyga.

Aprašymas: Septyni medžioklės mėgėjai ir žurnalistas susirenka Britų Kolumbijos giriose, atskirtose nuo civilizacijos, vaikytis elnių galingais ragais. Tačiau kažkas stebi medžioklės puotą – kažkokia beprotiška, smurtaujanti jėga, kuri medžiotojus vieną po kito suseka, nukauna ir išmėsinėja tarsi jų medžiojamus žvėris. Netikėtai medžiotojai patys virsta… grobiu.

Skaičiau gan lėtai ją. Pradžia suintrigavo, bet netrukus, kai visi medžiotojai susirinko nameliuose, pasidarė nyku ir nuobodu. Pasakoja viską viena iš medžioklės mėgėjų Diana Džekmen. Todėl nuo pat pradžių pasidarė aišku, kad ji tikrai netaps žudiko auka. Įdomumas prasideda ties 75- 88 psl., kai randamas pirmas lavonas. Tuomet antras… Kuo lavonų daugėja, tuo įdomumas blėsta. Net nebelieka spėjimo, ar tuos nešvarius darbelius atlieka kas nors iš medžioklės mėgėjų tarpo. Toliau vis labiau pasireiškia Diana, kuri atspėja žudiko buvimo vietą ir t.t… Na ir galiausiai- kulminacija. Neįdomi, nuspėjama… O taip norėjosi kitokio galo..

Daug dėmesio skiriama medžioklei, jos ritualams. Medžioklė man, kaip ir vienam iš knygos veikėjų- žurnalistui, yra nesuvokiamas dalykas. Nesuprantu, kaip gali būti įdomu žudyti laukinius žvėrelius. Tuo labiau, kad jie nežudomi tam, kad išgyventų medžiotojai, o tam, kad galėtų pasigirti, kokį didžiulį gyvūną šįsyk pasisekė nušauti. Bereikalingas kraujo praliejimas… Juk tai net savotiška žmogžudystė. Jei gali nušauti gyvūną, negi negalėsi nušauti ir žmogaus? Nuo kada smagu žudyti gyvūnus? Ir tik tam, kad galėtum nusifotografuoti prie ,,grobio“ ar pakelti savo ego..

Nesu vegetarė (o jūs gal net taip ir pagalvojote), bet mėsą valgau minimaliai. Ir paršiukų, jaučių ir t.t. žudymą dar kiek pateisinu- nes tai daroma dėl išgyvenimo, o ne pramogos. Nors aišku, puikiai galima ir be mėsos gyventi…

Taigi, ši knyga mano galvoje liks gal dar dieną kitą… Bet ne kelis mėnesius… Knygą siūlau perskaityti trilerių ir detektyvų mėgėjams. Ai, ir žiaurumų knygoje tikrai nėra daug. Pvz. suvirpino mano širdį tik tas momentas, kai Diana prisiminė, kaip mirė jos mama…

Beje, kodėl dar nesukūrė filmo pagal šią knygą? Filmas tikrai būtų visai įdomus. Ar yra sukurtas, tik aš to nežinau?

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s