1.19. Antanas Vienuolis ,,Paskenduolė''


Lyg šiol neteko susipažinti su Antano Vienuolio kūryba. Kaip suprantu, tuoj teks panagrinėti ne tik kūrybą, bet ir jo biografiją. Juk ne veltui į privalomų knygų sąrašą šią vasarą pakliuvo A. Vienuolio ,,Paskenduolė”. Tikėjausi ne tokio trumpo kūrinio… Gal kiek panašaus į Šeiniaus ,,Kuprelį” ar Vaičiulaičio ,,Valentiną”. Bet ne. ,,Paskenduolė” yra vos keliasdešimties puslapių kūrinukas. Kad nereikėtų temptis Vienuolio kūrinių rinkinio namo (juk jis užims tik bereikalingai vietą maišiuke- vietoj jo geriau kitą knygą pasiimsiu 🙂 ) ir eiti per lietų, prisėdau netoli lentynų ir… Perskaičiau.

Jau beskaitant man iškilo klausimas : nejaugi senieji lietuvių rašytojai negalėjo sukurpti ko nors originalesnio kaip pvz. dabar mano skaitomas V. Mykolaitis- Putinas? Visur tas pats : nelaiminga meilė, nėštumas, gėda, nelaiminga pabaiga. Iš ,,Paskenduolės” kažko ir nesitikėjau daugiau. Viskas pasidarė aišku vos perskaičius pavadinimą…

Nepaisant to neoriginalumo ir pabaigos nuspėjimo, gale man pasidarė liūdna. Jei kas būtų stebėję mane, kai skaičiau, būtų pamatę, kaip niaukėsi veidas artėjant prie pabaigos. Ne be reikalo sakoma, kad draugą nelsimėje pažinsi. Pažino ir Veronika savuosius. Argi jie draugai, jei, vos sužinoję apie merginos nėštumą, ėmė iš jos šaipytis ir visokias bjaurias eibes krėsti. O šeimininkai? Juk jie, rodos, mylėjo mergą. Bet ir jie netrukus pasmerkė ją. Bet skaudžiausia buvo tėvo reakcija. Ko vertas Toks tėvas? Nieko. Visiškai nieko. O tos davatkos? Ko jos vertos, jei net po Veronikos mirties nė vieno gero žodžio apie ją nepasakė?

Kaip tyčia dabar skaitau ,,Altorių šešėly”, kur atskleidžiamas kunigų gyvenimas. Per daug nesiplėsiu (kai perskaitysiu, bus įrašas, skirtas šiai knygai), bet pasakysiu, kad šioje knygoje manęs nesukrėtė kunigų gyvenimas tiek, kiek sukrėtė ,,Paskenduolėje” klebono paveikslas… Kur tai matyta, kad kunigas taip negerbtų bažnyčios, kad net skrepliuotųsi joje (na, man spjaudymas bet kokioje vietoje, o ypač patalpoje atrodo baisus dalykas) , o bendruomenės narę, atėjusią išpažinties, išvadintų ku*** ????? Taip, ji padarė tuomet ypač labai bloga vadinamą nuodėmę, bet viskas turi savo ribas…

Tai vat, supykau aš ant jų, kad taip pasmerkė Veroniką. O ji galėjo gražiai gyventi. Kad ir be vyro, viena būtų užauginusi vaikiuką ir toliau Kaikarams dirbusi. Bet žmonių tamsumas privertė Veroniką ryžtis kelionei pas mamą…

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s