1.16. Herbjørg Wassmo,,Stiklinė pieno”


Šią knygą skaičiau kiek seniau (praeitų metų pabaigoje). Savo atsiliepimą parašiau blog’e, kurio jau kuris laikas nebenaudoju. Kadangi atsiliepimas išėjo visai nieko, nutariau patalpinti jį čia 😉

Tai knyga apie penkiolikmetę Dortę.Dortės (pagrindinės veikėjos) šeima atrodė visai tikroviška..Tėčio nėra, dvi dukros, mama, nepriteklius..gražiai buvo įpinta Dortės nelaiminga meilė Nikolajui.
NORĖJOSI TVOTI DORTEI , kai ji sutiko važiuoti į užsienį su visiškai nepažįstama mergina ir vyriškiu. Ir netgi, kai toji mergina nebevyko kartu ir Dortė sėdėjo mašinoje su nepažįstamaisiais, klausinėdama kvailų klausimų apie būsimą darbą, nors pati jau beveik suprato, kur pakliuvo..
Tuomet atėjo toji žiauri išprievartavimo scena.. Šaunu, kad autorė intymių scenų smulkiai neaprašinėjo, nesuvulgarino..Manau, norėta parodyti, kad tai ne jos yra svarbiausios. Pagailo ne tik Dortės , bet ir kitų dviejų merginų..
Klientai, darbas…Šlykštu, bet knygoje nebuvo aprašyti jos išgyvenimai..Kaip ji jautėsi? Nebuvo detalumo.
Bandymas nusižudyti buvo gražiai aprašytas..Bet ji buvo išgelbėta. Tas nepilnamečių tvirkintojas ( o kaip kitaip vadinti jos klientą?) padarė nors vieną gerą darbą..
Žiūrint į visus įvykius , Dortei buvo lemta pakliūti tik šlykštiems, gašliems, tik apie kūniškus malonumus galvojantiems vyrams..
Perskaičius knygą liko keletas klausimų : kodėl žurnalistas jai pagelbėjo? dėl geros antraštės ar iš geros širdies? kaip susiklostė Dortės likimas? kur ji pasidėjo?.. siūlau perskaityti šią knygą.

Tiesa, ji smarkiai skiriasi nuo kitų Wassmo knygų. Esu bandžiusi skaityti jos trilogiją apie Torą, bet nepavyko įveikti net pirmos dalies.

Tam blog’e buvo ir daugiau atsiliepimų apie knygas, bet ten labiau atpasakojimai… Todėl netalpinsiu jų.

Advertisements

5 thoughts on “1.16. Herbjørg Wassmo,,Stiklinė pieno”

  1. Kadangi knygų neperku, o skolinuos iš bibliotekos, tai šitos teko laukti ilgokai, kol po pasirodymo atkeliavo man į rankas. Nežinau, kodėl, bet labai daug iš jos tikėjaus. Na netradicinė istorija, ne kasdien nagrinėjama atvirai, sakau bus tikrai įdomi knyga. Viršelis ir patrauklus, tačiau kaip vėliau pasirodė, jis visai neatspindi knygos stiliaus. Istorija tamsi, vaizduojama naivi kaimo mergaitė, kuri kažkiek iškentėjus, atrodo, galėtų taip nebepasitikėt žmonėm, sutvirtėt, bet ne.. tai taip beviltiška. Nežinau, koks knygos moralas. Nebent “va kaip būna, kai būni naivus”.
    P.S. čia ginkdie nepuolu tavęs, tiesiog paskatino tavo post’as pasisakyt. Beje, tikrai smagu regėt, kad knygoms turi simpatiją 🙂

  2. Tai, kad ir nematau, kad būtum puolusi 🙂 o komentarų norisi rasti visada 🙂
    Dortės naivumas, kvailumas, abejoju, ar kam patiko. Ne išimtis ir aš… Iš viso, man nepatiko tai, kad kaime gyvenantis žmogus vaizduojamas būtent toks. Kažkodėl man atrodo, kad kaimo žmogus kaip tik yra drąsesnis, ne taip pasiduodantis kitų įtakai, ne taip pasitikintis svetimais… Nors, gerai pagalvojus, tai dar vienas stereotipas. Visokių yra kaime, visokių yra mieste.
    tikiuosi, kad užsuksi ir dažniau 😉

  3. Vat vat. Labai tiksliai pastebėta. Beje, ar man tik rodos, ar ten vaizduojama mergina iš Lietuvos kaimo? Tai vat tas dalykas irgi susižavėjimo nekelia. Kadangi rašytoja pakankamai populiari, tai Lietuvos kaip kaimo įvaizdis, minimaliai, bet eina kažkur. Arba man paranoja net nuo tos knygos 😀
    Užsuku aš. Jau ne kartą teko pasibūt 🙂

  4. Prieš kurį laiką skaičiau šitą knygą.
    Bet jau man, yra savotiškai keista skaityti knygą, kur yra minima Lietuva, šiuo atveju Lietuvos kaimas ir vargšė patikli kaimo mergaitė, nemačiuis ir nesuprantanti pasaulio.
    Daugeliui mūsų, skaitant šią knygą, neabejoju, kad iš karto buvo aišku, kad nebus rožinė ta jos kelionė į “aukso kasyklas” užsienio rinkoje.
    Taip ir norisi sakyti Dortei “nesėsk, nevažiuok su jais”, nes jau numanom, kas bus.
    Knyga parašyta pakankamai įtikinamai, nesileista į šlykščias ir itin žiaurias detales. Bet vistiek, baisu skaityti, ar tiksliau galvoti, o kiek tokių istorijų realiai yra įvykusių? Ir kiek tokių mergaičių daugiau niekad ir nebesugrįžta į namus? O jei sugrįžta, kaip jos būna sužalotos emociškai ir kaip tada toliau gyventi?
    Žodžiu, baisu ir liūdna pasidaro paskaičius tokią knygą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s