1.5. Carlos Ruiz Zafon ,,Vėjo šešėlis‘‘


Šiandien pabaigiau ilgai manęs laukusią knygą Carlos Ruiz Zafon ,,Vėjo šešėlį‘‘. Skaičiau ilgiau nei maniau, bet tai nereiškia, kad knyga nuobodi. Ne, ji tikrai yra įdomi ir prikausto nuo pat pirmų puslapių. Džiaugiuosi, kad nesumaniau nunešti ,,Vėjo šešėlio‘‘ į biblioteką jos net neperskaičiusi (o tą tikrai norėjau padaryt). Nes tik dėl mano sprendimo paimti ją į rankas ir perskaityti, pasinėriau į įdomią ir painią istoriją…
1945 metai, pokario Barselona. Dešimtmetis Danielis vieną rytą, pabudęs iš siaubingo košmaro, suvokia, kad nebegali atsiminti savo velionės mamos veido. Norėdamas paguosti savo vienturtį, knygininkas jo tėvas, prisaigdinęs saugoti paslaptį, nusiveda sūnų į Pamirštų Knygų Kapines- slaptą biblioteką- ir liepia išsirinkti vieną knygą. Iš daugybės knygų į rankas Danielis paima ,,Vėjo šešėlį‘‘, kurio autorius- Chulijanas Karaksas, paslaptinga asmenybė. ,,Vėjo šešėlis‘‘ berniukui padaro didelį įpūdį, tad Danielis imasi ieškoti pamėgto rašytojo kūrinių. Ir sužino, kad visi kūriniai buvo sudeginti paslaptingo nepažįstamojo, kurį, rodos, apsėdusi manija nušluoti nuo žemės paviršiaus visą Chulijano Karakso literatūrinį palikimą. Berniukas pasiryžta išsiaiškinti tiesą apie rašytoją ir pamažu atskleidžia istoriją, kupiną žmogžudysčių, beprotybės ir paslapčių, kurias būtų geriau pamiršti…
Knyga puiki ir gerai sukurpta. Maniau, kad smarkiai nusivilsiu- juk prieš tai girdėjau tiek gerų komentarų ir pagyrų šiai knygai, o juk dažnai būna taip, kad, išgirdus/perskaičius visokias pagyras knygai, imi norėti iš jos daugiau nei ji gali duoti. Nepamirškime ir to, kad skiriasi skoniai. Užbaigus knygą galiu tik prisidėti prie liaupsių šiai knygai. Visą tą istoriją išgyvenau pati, gal dėl to, kad visus tuos įvykius reikėjo ,,sukramtyti‘‘, skaitymo procesas ir vyko lėtai. Tiesa, manęs nė kiek nepaveikė metų lėkimas toje knygoje. Visoje istorijoje Danielis man buvo dešimtmetis berniukas. Tad gal tik prie šito tegaliu prisikabinti- mano nuomone, nelabai gerai atskleistas Danielio charakteris besikeičiant jo amžiui. Net ir pabaigoje, pačioje kulminacijoje Danielis man buvo vaikas, o ne truputį daugiau nei dvidešimt metų turintis vaikinas/vyras.

Siūlau perskaityti knygą visiems visiems, nepasisant amžiaus, lyties, šeimyninės padėties ir pan. 🙂

Citatos:
,, Paslaptis vertinga tiek kiek žmonės, dėl kurių ją saugome.”
,,Nepadaugink metų, vabaliūkšti, gyvenimas vis tiek tau juos užkraus.”

Vertinimas : 5/5

Advertisements

One thought on “1.5. Carlos Ruiz Zafon ,,Vėjo šešėlis‘‘

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s